Naujienos

Ruošk roges vasarą! Sako sena lietuviška patarlė. Šildymo sezonui pasibaigus centralizuoto šilumos tiekimo įmonėse prasideda pats darbų įkarštis. Jeigu šilumininkai ilsėtųsi vasarą, žiemą ramiai miegoti netektų visiems – ir šilumos tiekėjui, ir jos vartotojams.

UAB „Kaišiadorių šiluma“ katilinėse jau gegužės mėnesį prasidėjo profilaktiniai priežiūros ir remonto darbai. Po vieną gesinami biokuro katilai. Katilai vėsinami, apžvalgomi. Įvertinama pakurų mūro, ardynų, vamzdynų, kuro padavimo, dūmų ir pelenų šalinimo, automatikos sistemų, ekonomaizerių, siurblių  būklė, tiksliai suplanuojami eilinio remonto darbai. Tuomet valomi pakurose ir pelenų bei dūmų šalinimo sistemose susikaupę pelenai. Valomi nuo nuosėdų, plaunami katilo ir ekonomaizerio funkciniai-technologiniai paviršiai. Išvalius pakuras, keičiamos sutrūkusios ardelės, remontuojamas pakurų mūras. Esant poreikiui remontuojami kuro ir pelenų transporteriai. Išbandomi ir remontuojami rezerviniai vandens šildymo katilai, jų sistemos. Darbo biokuro katilinėse, tokias turime keturias, pakanka visam šiltajam sezonui.

Mažosiose gamtinių dujų katilinės, kurių bendrovė turi net 27, apžiūrimi ir paruošiami ateinančiam šildymo sezonui visi 72 katilai. Profilaktiškai patikrinamos ir esant būtinybei remontuojamos šių katilinių šilumos gamybos, tiekimo, automatikos, apsaugos sistemos.

Lygiagrečiai vykdomi skirstomųjų ir magistralinių šilumos tiekimo tinklų hidrauliniai bandymai padidintu slėgiu, remontuojami patikrinimo metu nustatyti trūkimai, keičiama nepatikima tinklų uždaromoji armatūra. Metrologinės priežiūros tvarka tikrinami šilumos, karšto vandens, slėgio matavimo prietaisai. Dėl to dienai kitai, ar net ilgesniam laikui dalyje Kaišiadorių miesto nebūna karšto vandens.

Apie karšto vandens atjungimą ir planuojamus terminus kiekvienai daugiabučio namo laiptinei pranešame atskiru skelbimu. Informaciją, kurie kvartalai ir namai laikinai neturės karšto vandens, taip pat kiekvieną savaitę atnaujiname bendrovės tinklapyje  www.kaisiluma.lt ir Facebook paskyroje.

Be visų einamųjų darbų, vykdomi didesni investiciniai projektai, leidžiantys ne tik užtikrinti šilumos tiekimo patikimumą, bet ir sumažinti šilumos gamybos ir tiekimo kaštus. Vykdome viešuosius pirkimus Stasiūnų kaimo konteinerinių dujinių katilinių statybos projektavimo darbams. Diegiama nuotolinio šilumos nuskaitymo sistema, leis sumažinti kontrolierių darbo valandų skaičių. Plėtojami skaitmenizacijos procesai, leis patikimiau, greičiau, saugiau užtikrinti surenkamų duomenų apdorojimą, sąskaitų parengimą ir apmokėjimą.  

Remontuojami bendrovės pastatai ne tik gražins bendrą J. Basanavičiaus gatvės vaizdą, bet didins energijos naudojimo efektyvumą. Atvykstantiems žmonėms bus patogiau patekti į bendrovės administracinį pastatą, nes atnaujinome šaligatvius, įrengėme pandusą fizinę negalią turintiems klientams. Taip pat planuojame atnaujinti svečiams skirtą automobilių stovėjimo aikštelę bei įvažiavimo kelius.    

Didžiąją einamųjų darbų dalį, taupydami lėšas, bendrovės darbuotojai atlieka patys.

Taigi, kai radiatoriai atvėsta – darbas nesibaigia. Kartais mėgstame pajuokauti, –  kai baigiasi šildymo sezonas, prasideda „šilumininkų sezonas“.

Ir dar kartą apie šilumos kainą. Nors skaitytojams tikriausiai jau pabodo vis pasikartojanti šilumos kainų tema, bet vis dar matome, kad informacijos nepakanka, ji netiksli arba sunkiai suprantama.

2022 m. iš esmės pasikeitė šilumos kainos nustatymo koncepcija. Įsigaliojus naujai Šilumos kainų nustatymo metodikos redakcijai, nei Valstybinė kainų energetikos kontrolės komisija (VERT), nei savivaldybių institucijos galutinės šilumos kainos nenustato. Galutinę šilumos kainą skaičiuoja šilumos tiekėjas. Tačiau tai visiškai nereiškia, kad šilumos kainodara liko nereguliuojama. Priešingai, šią sritį kaip ir anksčiau reguliuoja abi minėtos institucijos. Tik dabar yra fiksuojama ne šilumos kaina centais už kWh, o centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) įmonių šilumos gamybos ir tiekimo veiklos pajamų bazinis lygis. Tai yra nustatoma tokia metinių pajamų suma, kuri būtina CŠT įmonės šilumos gamybos ir tiekimo veiklai užtikrinti. Bazinį pajamų lygį trejų – penkerių metų laikotarpiui, įvertinus CŠT įmonės būtinąsias sąnaudas, efektyvumo rodiklių vykdymą, investicijas, normatyvinį pelną, nustato VERT. Šilumos pajamų bazinis lygis kasmet koreguojamas ir tvirtinamas savivaldybės taryboje. CŠT bendrovė, gavusi tokį pinigų „krepšelį“, pagal klientams parduodamos šilumos kiekį suskaičiuoja ir paskelbia galutinę šilumos kainą.

Iš čia ir kyla paradoksas, kad kuo žiema šiltesnė, tuo šilumos kaina didesnė. Čia kaip su obuoliais, kriaušėmis ar saldainiais aritmetikos vadovėlyje – kuo mažiau būryje vaikų, tuo daugiau jiems tenka skanumynų iš gėrybių pintinės. Ir atvirkščiai.

Šilumos kainą sudaro dvi dedamosios – pastovioji ir kintamoji dalis. Į pastoviosios dalies pajamų lygį susideda ilgalaikio turto nusidėvėjimo, medžiagų ir žaliavų, remonto, apskaitos prietaisų metrologinės patikros, automobilių eksploatacijos, darbo užmokesčio, darbuotojų mokymo ir kvalifikacijos, mokesčių valstybei, teisinių paslaugų, sąskaitų parengimo ir išnešiojimo paslaugų, mokesčių surinkimo sąnaudos. Sąnaudos į pastoviosios dalies pajamų lygio „krepšelį“ sudedamos vertinant sąnaudas retrospektyviai. Tai yra įvertinamos praėjusio bazinio trejų – penkerių metų laikotarpio faktiškai patirtos sąnaudos. Eliminuojamos nepaskirstomomis pripažintos (reklamos, nesuderinto investicinio turto nusidėvėjimo, darbuotojų skatinimo, efektyvumo rodiklius viršijančios ir kt.) sąnaudos. Kintamoji pajamų lygio dalis (nustatoma formule) sudaroma iš sąnaudų, kurios tiesiogiai priklauso nuo pagaminto ir parduoto šilumos kiekio. Į šį „krepšelį“ keliauja kuro, elektros, technologiniams procesams skirto vandens, kuro laboratorinių tyrimų, biokuro biržos mokesčių ir panašios sąnaudos.

Kasmet šilumos gamybos ir tiekimo pajamų veiklos lygis koreguojamas priklausomai nuo pasikeitusio suderinto investicinio turto, bazinės infliacijos rodiklių, faktinių pastoviųjų sąnaudų pasikeitimo.

Taigi anksčiau CŠT bendrovės kiekvieną mėnesį perskaičiuodavo šilumos kainą tik dėl faktiškai sunaudoto ir planuojamo sunaudoti kuro kiekio. Dabar šilumos tiekėjai turi pasirinkimą arba perskaičiuoti šilumos kainą kiekvieną mėnesį arba nustatyti vidutinę kainą visiems metų mėnesiams. Vis gi pagrindinis kainos nustatymo tikslas yra surinkti nustatytą pajamų „krepšelį“, kuris būtinas CŠT bendrovės pagrindinėms funkcijoms vykdyti.

Paskutinis UAB „Kaišiadorių šiluma“ šilumos gamybos ir tiekimo pajamų lygis, koreguotas ir patvirtintas Kaišiadorių r. savivaldybės taryboje  2025 m. sausio 30 d.,  galios iki VERT 2026 m. nustatys naują šilumos pajamų bazinį lygį.

VERT skelbia, kad birželio mėn. vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje yra 6,09 ct/kWh. Palyginus su gegužės mėn., kilovatvalandės kaina (6,05 ct/kWh) didėja 0,66 proc. Palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu (2024 m. birželis mėn. – 6,02 ct/kWh) kilovatvalandės kaina didėja 1,16 proc.​ UAB „Kaišiadorių šiluma“ birželio mėn. suskaičiavo šilumos kainą 8,47 ct/kWh. Ji liko tokia pati kaip gegužės mėn. Lyginant su praėjusių metų birželio mėn. kaina sumažėjo 1,53 ct/kWh . t. y. 15,3 proc. Skaičiavimuose nevertintas PVM mokestis.

Žemiausia šilumos tiekimo kaina birželio mėn. taikoma Klaipėdoje, Vilniuje ir Utenoje, o didžiausia – Nemenčinėje, Širvintose ir Ignalinoje. Kaišiadorių rajonas kainų „reitingo“ lentelėje yra 24 vietoje iš penkiasdešimties šilumos tiekėjų. O savo šilumos tiekimo, tai yra IV, grupėje yra per patį viduriuką – septinti iš keturiolikos CŠT bendrovių.

Bendrovės specialistai labai nuosekliai ir atidžiai vertina šilumos gamybos, nuostolių ir realizacijos rodiklius. Ateities prognozėms nustatyti vertinama ilgalaikė praeitų laikotarpių retrospektyva. Toks kainos skaičiavimo nuoseklumas leidžia išvengti kainos šuolių ataskaitinių metų pabaigoje (lapkričio, gruodžio mėnesiais) ir tolygiai paskirstyti būtinų pajamų surinkimą.

Kaip susijęs klimato atšilimas ir šilumos kaina? Dažnai atrodo žiema šilta, o šildymas vis tiek ženkliai tuština pinigines ir banko sąskaitas. Tačiau vertinant centralizuoto šilumos tiekimo sistemas – šiltėjantis klimatas kainodarai kelia papildomų iššūkių. Kai žiema švelni, CŠT bendrovė parduoda mažiau šilumos energijos (kWh), todėl tiesioginės kuro sąnaudos mažėja. Tačiau pagrindinė problema slypi pastoviosiose sąnaudose – jos praktiškai nesikeičia nepriklausomai nuo oro sąlygų. Sistema turi būti nuolat pasirengusi veikti pilnu pajėgumu, net jei žiemą reikėjo šildyti tik minimaliai. Kai tas pačias išlaidas (katilinių priežiūra, infrastruktūros išlaikymas, darbuotojų atlyginimai, mokesčiai valstybei ir kt.) reikia padalyti mažesniam parduotos šilumos kiekiui, vienos kilovatvalandės kaina didėja. Kitaip tariant, mažesnė šilumos paklausa trumpuoju laikotarpiu reiškia didesnę kainą vartotojui.

Kartais iš to daroma klaidinga išvada, kad ir pastatų renovacija gali ženkliai branginti šilumą. Tačiau tai – daugiasluoksnis klausimas. Jei renovuojama didelė dalis pastatų ir dėl to galima atsisakyti perteklinių galių katilų ir kitų įrenginių, mažinti vamzdynų pralaidumą, ilgainiui mažėja ir pastoviosios sąnaudos. Mažėjant eksploatuojamos įrangos kiekiui, einamųjų remontų skaičiui mažės ir aptarnaujančio personalo poreikis. Ilgojoje perspektyvoje, įvertinus atliktas investicijas, tai leis mažėti ir šilumos kainai. Tačiau šiltesnis mėnuo ar net viena šilta žiema tokio efekto nesukelia – sistema privalo būti pasiruošusi kitai, galbūt labai šaltai, žiemai. Todėl ir šiltu oru reikia išlaikyti visą tiekimo pajėgumą. O tai kainuoja.

Reiktų nepamiršti, kad šildymo sąskaitos labai priklauso ir nuo pastato energetinės klasės, taip pat ar namas senas, ar naujas, renovuotas, ar ne. Netgi pastato dydis turi įtakos šilumos energijos poreikiu. Dideli, daugiaaukščiai namai turi sąlyginai mažesnį lauko sienų plotą, tenkantį vienam būsto naudingo ploto kvadratui. Per lauko sienas netenkamas didžiausias šilumos kiekis. Dėl to mažesnių, dviejų – trijų aukštų namų gyventojai už šildymą kartais moka daug daugiau, lyginant su giminaičiais ar pažįstamais, kurie gyvena dideliuose, kelias laiptines turinčiuose penkiaaukščiuose arba devynaukščiuose namuose.

Na o pabaigai dar kartą norime atsiprašyti savo klientų, kad vasaros mėnesiais kartas nuo karto gali tekti praustis šaltu vandeniu. UAB „Kaišiadorių šiluma“ specialistai išties labai stengiasi, kad šildymo sezono metu negestų šilumos gamybos ir tiekimo įrenginiai, o šiluma būtų patikima ir jauki. Dėkojame už Jūsų supratingumą ir pasitikėjimą – Jūsų komfortas žiemą prasideda jau vasarą.

Parengė:
UAB „Kaišiadorių šiluma“
direktorė Rugilė Červokienė