Naujienos

Šį rudenį Kaišiadorių šilumos ūkiui prasideda ypatingas – 50-asis – šildymo sezonas. Penki dešimtmečiai energetikoje yra ilgas laikas. Keitėsi valstybės santvarka, įmonės pavadinimai ir pavaldumas, kuras, technologijos, šilumos gamybos būdai ir reikalavimai energetikai. Tačiau pagrindinė užduotis liko ta pati – patikimai tiekti šilumą žmonių namams.

Šiandien savaime suprantamu dalyku laikome tai, kad prasidėjus šildymo sezonui radiatoriai sušyla. Už šio paprasto rezultato slypi dešimtmečiais kurta infrastruktūra, dešimtys kilometrų pakeistų ir prižiūrėtų vamzdynų, katilinių modernizavimas, investicijos ir  daugelio žmonių darbas.

 Nuo dviejų mazuto katilų

 Per penkis dešimtmečius pasikeitė beveik viskas: valstybės santvarka, kuras, katilai, vamzdynai, aplinkosaugos reikalavimai, technologijos ir pats požiūris į energiją. Tačiau pagrindinė užduotis liko ta pati – kai už lango šalta, gyventojų namuose turi būti šilta.

Šiandien 1976-tųjų šilumos tiekimo sistemos mastas atrodytų kuklus. Kaišiadorių miesto katilinėje veikė du mazutu kūrenami garo katilai, šilumos tinklų ilgis siekė 6,75 kilometro, bet organizacijoje dirbo net 34 darbuotojai.

Tai buvo visai kitokia energetika. Šilumos ūkis pirmiausia turėjo spėti paskui augantį miestą, kylančius naujus daugiabučius ir didėjantį energijos poreikį. Apie šiandien savaime suprantamus energijos vartojimo efektyvumo, emisijų mažinimo ar automatizuoto valdymo reikalavimus tuomet dar beveik nekalbėta.

Pirmasis reikšmingas technologinis pokytis įvyko labai greitai. 1978 metais Kaišiadorių miesto katilinė pradėjo naudoti gamtines dujas. Tai buvo svarbus žingsnis nuo mazuto link švaresnio kuro, paprastesnių šilumos gamybos procesų.

Vėlesniais dešimtmečiais augo ne tik Kaišiadorių miestas, bet ir pats centralizuoto šilumos tiekimo ūkis. Keitėsi katilinės, plėtėsi šilumos tinklai, prie sistemos jungėsi nauji vartotojai. Kartu su miesto istorija augo ir infrastruktūra, kurios didžioji dalis šiandien paslėpta po žeme ir kasdien lieka beveik nepastebima.

 Nepriklausomybė pakeitė ne tik valstybę, bet ir energetiką

 Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, energetikos sektoriuje prasidėjo sudėtingas virsmo laikotarpis. Keitėsi nuosavybės santykiai, įmonių struktūra, kuro kainos, atsiskaitymo sistema ir visa ekonominė aplinka.

Šiluma iš planinės ekonomikos produkto tapo preke, kurios gamybos ir tiekimo sąnaudas reikėjo tiksliai skaičiuoti. Įmonėms teko mokytis dirbti visiškai kitomis sąlygomis, o kartu išlaikyti svarbiausią funkciją –  užtikrinti nenutrūkstamą šilumos tiekimą.

Vėliau centralizuoto šilumos tiekimo sektorius tapo viena griežčiausiai reguliuojamų energetikos sričių. Investicijos, sąnaudos ir šilumos kainos pradėtos vertinti pagal valstybės institucijų nustatytas metodikas. Šilumos ūkiui teko išmokti gyventi tarp dviejų vienodai svarbių reikalavimų: patikimumo ir ekonominio efektyvumo.

Tai iš esmės pakeitė ir investicijų įgyvendinimo logiką. Nebepakako, kad įrenginys tiesiog veiktų. Jis turėjo veikti efektyviai ir ekonomiškai.

 Biokuras pakeitė šilumos gamybos veidą

 Dar vienas svarbus etapas prasidėjo Lietuvai vis aktyviau mažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro. 2008 metais į Kaišiadorių šilumos ūkį įžengė biokuras.

Šis pokytis buvo gerokai didesnis nei vieno kuro pakeitimas kitu. Reikėjo naujų katilų, kuro sandėliavimo ir padavimo įrangos, dūmų valymo sistemų, kitokio technologinių procesų valdymo. Keitėsi ir darbuotojų kompetencijos.

Nuo 2014 metų biokuro plėtra leido visą Kaišiadorių miesto šilumos poreikį gaminti iš vietinių atsinaujinančių energijos išteklių ir sumažinti priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro. Tačiau kartu energetika tapo sudėtingesnė. Šiuolaikinė – tai ne vien katilas ir kaminas. Tai tarpusavyje susijusių įrenginių, automatikos, apskaitos ir valdymo sistemų kompleksas, kurio darbas stebimas nuolat.

Per penkiasdešimt metų darbas energetikos sektoriuje pasikeitė ne mažiau nei pati technologija.

 Didžiausia nematoma rekonstrukcija vyko po žeme

 Net moderniausioje katilinėje efektyviai pagaminta šiluma mažai ko verta, jeigu didelė jos dalis prarandama pakeliui iki vartotojo. Todėl viena svarbiausių pastarųjų dešimtmečių Kaišiadorių šilumos ūkio modernizavimo krypčių buvo ne tokia matoma – reikėjo atnaujinti po žeme glūdinčius šilumos tinklus.

 1998–2001 metais mieste buvo panaikintos neefektyvios grupinės boilerinės. Vėliau pradėtas nuoseklus senųjų trasų keitimas moderniais, pramoniniu būdu izoliuotais vamzdynais.

Ypač intensyvus modernizavimo etapas vyko 2018–2020 metais. Pritraukus Europos Sąjungos fondų lėšas, Kaišiadoryse buvo atnaujinta daugiau kaip 5 kilometrai šilumos tinklų.

Šių investicijų gyventojai gatvėje šiandien beveik nepastebi. Tačiau jų rezultatas akivaizdus: per dešimtmetį šilumos perdavimo nuostoliai tinkluose sumažėjo beveik perpus. Įgyvendinti projektai leidžia kasmet sutaupyti apie 3 tūkst. MWh šilumos energijos, kuri anksčiau būdavo prarandama pakeliui iki vartotojų.

 Pravieniškės: kai naują šilumos ūkį teko sukurti beveik nuo nulio

 Per penkis dešimtmečius būta ir projektų, kuriems pasiruošti nebuvo daug laiko.

2020 metais, Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai pranešus apie šilumos tiekimo gyvenvietės vartotojams nutraukimą, iškilo reali grėsmė, kad be centralizuoto šildymo liks daugiabučių gyventojai ir viešosios įstaigos.

Bendrovei teko veikti greitai. Gavus Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos įgaliojimą buvo parengtas investicinis projektas, suprojektuota nauja infrastruktūra, o jau 2021 metų lapkritį statybos ir įrengimo darbai buvo baigti.

2021 m. gruodžio 27 d. Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai pakeitus energetikos veiklos licenciją, UAB „Kaišiadorių šiluma“ tapo oficialiu centralizuotos šilumos tiekėju Pravieniškėse. Šiluma pradėta tiekti 11 daugiabučių namų, vaikų darželiui „Ąžuoliukas“ ir Pravieniškių seniūnijos pastatui.

Pravieniškių projektas tapo kitokiu įmonės brandos egzaminu – per labai trumpą laiką reikėjo sukurti patikimai veikiančią sistemą ir užtikrinti, kad vartotojai neliktų be šilumos.

 Naujausios investicijos: statoma tai, kas tarnaus kitus dešimtmečius

 Jubiliejinis sezonas bendrovei nėra vien tik proga pažvelgti į praeitį. Simboliška, kad penkiasdešimtąjį sezoną UAB „Kaišiadorių šiluma“ pasitinka įgyvendindama vienus reikšmingiausių pastarojo laikotarpio investicinių projektų.

Vienas didžiausių jų vykdomas Stasiūnuose, kur esama centralizuoto šilumos tiekimo infrastruktūra yra fiziškai ir technologiškai pasenusi. Dabartinė katilinė statyta dar 1976 metais, o daugiau kaip prieš tris dešimtmečius rekonstruoto biokuro katilo efektyvumas šiandien siekia vos apie 60–65 procentus.

 Tačiau problema slypi ne tik katilinėje. Didžioji dalis šilumos tinklų taip pat skaičiuoja ne vieną dešimtmetį, o kai kurios trasos iki vartotojų driekiasi neefektyviai ilgais maršrutais. Dėl to patiriami dideli šilumos nuostoliai ir sunaudojama daugiau kuro.

Todėl Stasiūnuose nuspręsta neapsiriboti  atskirų senos sistemos elementų remontu, o iš esmės pertvarkyti jos struktūrą.

Statomos dvi naujos konteinerinės katilinės – Parko ir Ateities gatvėse. Jos bus gerokai arčiau pagrindinių šilumos vartotojų, todėl šilumai nebereikės keliauti ilgomis magistralinėmis trasomis. Kartu etapais rekonstruojami šilumos tinklai.

Šiam projektui įgyvendinti reikėjo ir dar vieno svarbaus didelio infrastruktūros sprendimo projekto – iš Vladikiškių atvesti dujų tinklus į Stasiūnus.

Tai gerokai daugiau nei vamzdžio nutiesimas nuo vieno taško iki kito. Dujotiekio trasai reikėjo projektavimo, derinimų, prisijungimo sprendinių, valstybės žemės naudojimo klausimų sprendimo, Nacionalinės žemės tarnybos ir Kultūros paveldo departamento leidimų. Dalis infrastruktūros tiesiama valstybinėje žemėje, kurioje nėra suformuotų atskirų sklypų, todėl prieš prasidedant statybai teko įveikti ilgą administracinių procedūrų kelią.

Reikiami leidimai jau gauti, dujų skirstomojo tinklo atvedimo iš Vladikiškių projektas toliau intensyviai įgyvendinamas. Lygiagrečiai vyksta naujų katilinių statybų ir technologinės įrangos montavimo darbai.

Pertvarkyta sistema aptarnaus 11 daugiabučių namų, kuriuose yra 206 butai, bei kitus centralizuotos šilumos vartotojus. Katilinių ir susijusios infrastruktūros investicijos sudarys apie 600 tūkst. Eurų, neskaičiuojant dujų  tinklų atvedimo projekto.

Dar viena svarbi investicija numatyta Kaišiadorių miesto katilinėje – čia bus statoma šilumos akumuliavimo talpa.

Jos paskirtis reikšminga, o pats įrenginys įspūdingas: tuo metu, kai šilumos pagaminama daugiau, nei jos reikia vartotojams, energija bus kaupiama karšto vandens pavidalu ir panaudojama tuomet, kai šilumos poreikis padidėja. Ši savotiška didžiulė miesto šilumos baterija leis išlyginti vartojimo svyravimus, efektyviau išnaudoti šilumos gamybos įrenginius, mažinti jų paleidimų ir stabdymų skaičių bei lanksčiau valdyti visą sistemą, o ateityje integruoti pažangesnius šilumos gamybos įrenginius (šilumos siurblius, elektrinius katilus).

Šie projektai puikiai atskleidžia, kaip per penkiasdešimt metų pasikeitė energetikos samprata. Kadaise svarbiausias klausimas buvo, ar katilinė gali pagaminti pakankamai šilumos energijos. Šiandien klausiama kur kas daugiau: kaip ją pagaminti efektyviausiai, „žaliai“, kaip neprarasti jos pakeliui, kaip sukaupti tada, kai jos yra daugiau, ir panaudoti būtent tada, kai jos labiausiai reikia.

 50-asis sezonas – istorija tęsiasi

 1976 metais viskas prasidėjo nuo dviejų mazutu kūrenamų garo katilų, 6,75 kilometro šilumos tinklų ir 34 darbuotojų.

Šiandien UAB „Kaišiadorių šiluma“ šilumą tiekia Kaišiadorių, Žiežmarių, Rumšiškių, Stasiūnų, Mūro Strėvininkų, Pakertų ir Pravieniškių vartotojams, taip pat Gudienos mokyklai-darželiui „Rugelis“.

Bendrovėje eksploatuoja 31 katilinę, kurių bendra įrengtoji galia siekia 47,4 MW. Šilumos tinklų ilgis nuo pradinių 6,75 kilometro išaugo beveik tris kartus – iki 19,8 kilometro. Šiandien UAB „Kaišiadorių šiluma“ dirba 49 darbuotojai.

Kai rudenį temperatūra nukrenta, prasideda šildymo sezonas, o namuose sušyla radiatoriai, visa penkis dešimtmečius kurta sistema turi atlikti vieną, iš pirmo žvilgsnio labai paprastą darbą, bet be galo svarbų darbą – užtikrinti, kad žmonėms būtų šilta. Penkiasdešimt metų – tai ne tik sukaupta patirtis ir nuveikti darbai. Tai ir pagrindas, ant kurio ateities kartoms kuriamas patikimas, efektyvus ir šiuolaikinius poreikius atitinkantis Kaišiadorių šilumos ūkis.