Energijos taupymas

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatymo 8 straipsnio nuostatomis ir energijos vartotojų švietimo ir konsultavimo susitarimų sudarymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2017 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. 1-221 „Dėl energijos vartotojų švietimo ir konsultavimo susitarimų sudarymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, UAB „Kaišiadorių šiluma“ (toliau – Bendrovė) 2017 m. spalio 31 d. su Energetikos ministerija sudarė Energijos vartotojų švietimo ir konsultavimo susitarimą. Bendrovė įsipareigojo 2017–2020 m. laikotarpiu šviesti ir konsultuoti energijos vartotojus energijos vartojimo efektyvumo didinimo klausimais.

 

Energetikos agentūros vertinimas 2019 m.

Energetikos agentūros vertinimas 2020 m.

KAIP TAUPYTI ŠILUMĄ?

 

Lietuvoje dėl klimatinių savitumų, artėjant šaltajam periodui, vienas iš prioritetinių klausimų tampa, kaip mažesnėmis sąnaudomis gyventi šilčiau. Tai aktualu ir gyventojams, gyvenantiems daugiabučiuose namuose, kurie yra pastatyti gana seniai, jų energetinė varža yra sumažėjusi, namai dažnai yra nerenovuoti, dėl to šilumos suvartojama daug, sąskaitas gyventojai gauna dideles, o butuose dažnai yra vėsu ar netgi šalta.

Nors atrodytų papuolama į užburtą ratą, tačiau gyventojai, įdėję šiek tiek pastangų, galėtų sumažinti net iki 20 proc. suvartojamos šilumos, priemonės nekainuoja daug, o galėtų būti gana efektyvios. Tačiau efektyviai šilumą taupyti gali tik visi gyventojai bendrai, nepamirštant, jog yra gyvenama visame pastate, o ne vien atskiruose jo butuose.

Pirmiausia, artėjant šildymo sezonui, labai svarbu yra langų sandarumas. Kadangi būtent per nesandarius langus vyksta didžiausi šilumos praradimai. Užsandarinti svarbu ne tik medinius, bet ir nekokybiškus, blogai sumontuotus plastikinius langus. Nors šiuo metu prekyboje yra labai efektyvių šiuolaikiškų guminių, poliuretaninių sandarinimo medžiagų (įvairių putų, lipnių skirtingo storio juostų ir pan.), tačiau neturint galimybės įsigyti tokių medžiagų, langų sandarinimui galima panaudoti ir buityje naudojamas arba nebereikalingas medžiagas – senus audinius, vatą, popierių ir kt. Sandarinti reiktų ne tik lango rėmus, bet ir stiklą. Jei langai bus užsandarinti tinkamai, būstas bus geriau apsaugotas nuo šalčio, skersvėjų ir gatvės triukšmo, o kambaryje temperatūra pakils. Šilumos srautą pro langą taip pat galima sumažinti, įstačius papildomą stiklą ar skaidrią plėvelę tarp stiklų. Taip pat patartina šaltuoju metų periodu nakčiai nuleisti žaliuzes, jeigu tokios yra įrengtos. Dvigubai įstiklintas langas su nuleistomis žaliuzėmis prilygsta trigubai įstiklintam langui. Įskilusius langų stiklus būtina pakeisti sveikais. Langai, kurie nereikalingi kaip  šviesos šaltiniai, pavyzdžiui rūsio, sandėliukų langai, žiemai galėtų būti uždengiami šilumą atspindinčios termoizoliacinės medžiagos lakštais arba kitokiomis medžiagomis. Tai sumažintų šalto oro skverbimąsi ne tik į butą, bet ir į rūsius.

Atsiradus sienos įtrūkimams, būtina juos užglaistyti arba užkamšyti, kad šaltas oras nepatektų į kambarius, laiptines ar rūsius.

Kita efektyvi energijos taupymo priemonė – balkonų įstiklinimas ir sienelių bei grindų apšildymas. Taip sumažinamas šalto oro skverbimasis į butą, apsaugomos buto sienos nuo įšalimo iš balkono pusės, tuo tarpu oro temperatūra gretimame kambaryje lieka normali ir vėjuotą dieną, pagerėja garso izoliacijos kokybė.

Prieškambario, laiptinės ir kitų šaltų patalpų durys turėtų būti laikomos uždarytos. Po durimis esantys plyšiai turi būti uždengiami specialia tarpine slenksčiams.

Būsto patalpose už radiatorių reiktų įrengti šilumą atspindinčius ekranus. Tokie ekranai atspindi iki 90 % infraraudonųjų spindulių ir lemia patalpos oro temperatūros padidėjimą 1-2°C. Žiemos laikotarpiu reiktų nedengti radiatorių užuolaidomis. Šiltas oras pateks į kambarį, o ne kils į viršų šaltu lango paviršiumi. Taip pat labai svarbu reguliariai nuvalyti dulkes nuo radiatorių paviršiaus – dulkės mažina šilumos atidavimą aplinkai.

Didelių gabaritų baldus reiktų statyti prie išorinių buto sienų. Taip būtų sudaroma papildoma sienų šilumos izoliacija.

Saulės šiluma – nemokama, tad leiskite jai patekti į jūsų namus – atidenkite langus, o saulės prišildytuose kambariuose atidarykite duris ir leiskite šilumai pasklisti į vėsesnes būsto vietas.

Patalpas vėdinkite kelis kartus per dieną visiškai atidarę langus ir sudarius trumpalaikį skersvėjį, kuris pakankamai išvėdintų patalpą, padėtų išvengti drėgmės ir kvapų kaupimosi. Geriau vėdinti intensyviai, bet trumpai, negu vėdinti ilgą laiką.

 Indus plaukite ne po tekančia srove, bet užkimštoje kriauklėje. Stenkitės praustis po dušu, o ne vonioje – sunaudosite 5-7 kartus mažiau vandens. Sutvarkykite varvančius čiaupus ir unitazo bakelius.

Pasitarus su daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoju, rekomenduojama įsirengti automatiškai reguliuojamą šilumos punktą, tai padėtų efektyviau valdyti šilumos energijos poreikį visame daugiabučiame name.

Tačiau reikėtų nepamiršti, kad efektyviausiai šilumos energija taupoma namuose, kuriuose yra renovuotos lauko sienos bei įrengti geros kokybės langai, apšiltinti pamatai bei atnaujintos šildymo bei karšto vandens sistemos.

Daugiau šilumos taupymo patarimų:

 

Dėl papildomos informacijos energijos taupymo klausimais rekomenduojame kreiptis į:

VšĮ Būsto energijos taupymo agentūra
Švitrigailos g. 11B, 03228 Vilnius
tel. (8 5) 270 5455
nemokama tel. linija 8 800 20012
info@betalt.lt
www.betalt.lt

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija
Vito Gerulaičio g. 1, 08200, Vilnius
tel. (8 5) 266 7025
info@lsta.lt
www.lsta.lt

VšĮ Lietuvos energetikos agentūra
Gedimino pr. 38, 01104 Vilnius
tel. 8 613 61 536
info@ena.lt
www.ena.lt

Lietuvos Respublikos energetikos ministerija
Gedimino pr. 38,  01104 Vilnius
tel.  8 706 64 715
info@enmin.lt
www.enmin.lrv.lt