D.U.K.



Iki kada ir kur vartotojai turi apmokėti praėjusio mėnesio sąskaitas ?

Gyventojai sąskaitą už praėjusio mėnesio suteiktas paslaugas turi sumokėti iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Laiku neapmokėjus sąskaitos skaičiuojami delspinigiai.

Už paslaugas galite atsiskaityti:

  • AB ,,Lietuvos paštas“ filialuose. 
  • UAB „Kaišiadorių  butų ūkis“ kasoje, Gedimino g. 109, Kaišiadorys.
  • UAB „Kaišiadorių šiluma" kasoje, J. Basanavičiaus g. 42, Kaišiadorys.
  • Lietuvos centrinėje kredito unijoje (tik unijų nariams).
  • Žemiau išvardintų bankų poskyriuose ir jų internetinės bankininkystės svetainėse: SEB , „Swedbank" , Luminor.
 Sąskaitas internetu galima apmokėti ir išvardintų bankų internetinės bankininkystės svetainėse.
Kada reikia sudaryti sutartį su šilumos tiekėju ?

Šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutartį su šilumos tiekėju reikia sudaryti: 

Buto savininkui arba nuomininkui:

  • Pasikeitus patalpų savininkui (nuomininkui);
  • Pasikeitus buto bendram naudingam plotui;
  • Pakeitus buto paskirtį į negyvenamąją patalpą (įrengus parduotuvę, įmonę ir pan.), taip pat jei nepakeitus patalpų paskirties joje vykdoma komercinė veikla;
  • Kai teismo sprendimu padalijamas butas.

Negyvenamųjų patalpų savininkui:

  • Pasikeitus patalpų savininkui;
  • Pasikeitus įmonės pavadinimui;
  • Pasikeitus patalpos bendram naudingam plotui.

Sutarties sudarymui reikia turėti: 

Buto savininkui:

  • Asmens tapatybę liudijantį dokumentą;
  • Pažymą apie nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius ( butus, patalpas) ir teisę į juos;

Buto nuomininkui:

  • Asmens tapatybę liudijantį dokumentą;
  • Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos sprendimo kopiją apie suteiktą butą.
  • Arba notariškai patvirtintą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį.

Negyvenamųjų patalpų savininkui:

  • Prašymą sudaryti sutartį;
  • Įmonės registravimo pažymėjimą;
  • Pažymą apie nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius( butus, patalpas) ir teisę į juos.

Karšto vandens vartojimo pirkimo – pardavimo sutartį su karšto vandens tiekėju reikia sudaryti: 

  • Kai daugiabučio gyvenamojo namo gyventojams priėmus bendru sprendimu ar nepriėmus jokio sprendimo dėl karšto vandens tiekėjo ar karšto vandens tiekimo būdo pasirinkimo, karšto vandens tiekėju tampa UAB „Kaišiadorių šiluma“.

Sutarties sudarymui reikia turėti aukščiau nurodytus dokumentus.

Gyventojams nesudariusiems rašytinės Šilumos pirkimo - pardavimo sutarties, šilumos tiekėjui ir gyventojams taikomas šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173.  Susipažinimui: Sutarčių standartinių sąlygų aprašas

 

Juridiniams asmenims nesudariusiems rašytinės Šilumos pirkimo - pardavimo sutarties, šilumos tiekėjui ir juridiniams asmenims taikomas šilumos  pirkimo – pardavimo sutarčių standartinių sąlygų aprašas patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 1-155. Susipažinimui: Sutarčių standartinių sąlygų aprašas

Gyventojams nesudariusiems rašytinės Karšto vandens vartojimo pirkimo - pardavimo sutarties karšto vandens tiekėjui ir gyventojams taikomos Karšto vandens vartojimo pirkimo - pardavimo sutarčių bendrųjų sąlygų nuostatos (Jos pateiktos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297   8 priede. Susipažinimui: Karšto vandens vartojimo pirkimo – pardavimo ir sutarčių sąlygos

Juridiniams asmenims nesudariusiems rašytinės Karšto vandens  pirkimo - pardavimo sutarties karšto vandens tiekėjui ir juridiniams asmenims taikomos Karšto vandens  pirkimo - pardavimo sutarčių bendrųjų sąlygų nuostatos  ( Jos pateiktos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių  9 priede)

Kokie dokumentas reglamentuoja šilumos vartotojo ir tiekėjo santykius ?

Pagrindiniai Šilumos vartotojų ir šilumos tiekėjo tarpusvio santykius reglamentuojantys dokumentai yra  Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymas,  Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297, taip pat  kiti norminiai dokumentai. Susipažinimui:

Ką daryti jei kambariuose per šalta ar per karšta ?

Pagal Lietuvos higienos normą HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-1081 Lietuvoje galiojančias higienos normas, gyvenamosiose patalpose šildymo sezono metu turi būti užtikrinama ne mažesnė nei 18oC temperatūra. Tačiau gyventojai turi teisę reguliuoti šilumą pagal savo poreikius. Jeigu Jums per šalta arba per karšta, reikėtų kreiptis į namo vidaus šildymo ir karšto vandens sistemas prižiūrinčią įmonę ir išsakyti nusiskundimus. Kaišiadorių mieste daugiabučių gyvenamųjų namų šildymo ir karšto vandens sistemas prižiūri UAB „Kaišiadorių butų ūkis“, Birutės g. 6, Kaišiadorys, tel. 8 346 51 148, dispečerinė tarnyba, Gedimino g. 54B, Kaišiadorys, tel . 8 346 53 481, avatinė tarnyba tel. 8 656 01 715. Stasiūnų k. ir Rumšiškių mst. – UAB „Kaišiadorių šiluma“ J. Basanavičiaus g. 42, Kaišiadorys , tel./faks. (8-346) 51 139, el. p. centras@kaisiluma.lt. Gyvenamųjų namų bendrijų gyventojams reikėtų kreiptis į bendrijos pirmininką (valdytoją).

Šilumą bute lemia ir Jūsų buto langų bei lauko durų sandarumas. Jei esate tikri, kad Jūsų butas pakankamai apšiltintas, tačiau kambariuose temperatūra vis tiek nesiekia 18oC, būtinai kreipkitės į namo vidaus šildymo sistemų prižiūrėtoją ir išsakykite savo nusiskundimus.

UAB „Kaišiadorių šiluma“ centralizuotai tiekiamos šilumos energijos vartotojams termofikacinio vandens tiekimo temperatūrinius grafikus sudaro taip, kad būtų užtikrinama patalpų vidaus temperatūra +18oC. 

Ką daryti, jei nešyla arba nepakankamai šyla vonios kambario šildytuvas ar nepatenkinamos kokybės karštas vanduo ?

Vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 24:2017 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ lietuvos higienos norma hn 24:2017 „geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“, patvirtinta  Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos  ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V-455 Lietuvoje tiekiamo karšto vandens sistemoje vandens temperatūra turi būti ne žemesnė kaip + 50. Jei bute nepakankamai ar visai nešyla vonios kambario šildytuvas (“gyvatukas”), jei nepatenkinama karšto vandens temperatūra reikia kreiptis į pastato šildymo ir karšto vandens sistemas prižiūrinčią įmonę. Kokią tikslią temperatūrą palaikyti konkretaus gyvenamojo namo šilumos punkte, nenusižengiant anksčiau minėtam teisės aktui, renkasi namo gyventojai apie savo sprendimą informuodami namo vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoją. Daugumą daugiabučių gyvenamųjų namų šildymo ir karšto vandens sistemas Kaišiadorių mieste prižiūri UAB „Kaišiadorių butų ūkis“, Birutės g. 6, Kaišiadorys, tel. 8 346 51 148, dispečerinė tarnyba, Gedimino g. 54B, Kaišiadorys, tel . 8 346 53 481, avatinė tarnyba tel. 8 656 01 715. Stasiūnų k. ir Rumšiškių mst. – UAB „Kaišiadorių šiluma“ J. Basanavičiaus g. 42, Kaišiadorys , tel./faks. (8-346) 51 139 (ne darbo valandomis ir savaitgaliais: (8-346) 52 130, el. p. centras@kaisiluma.lt. Gyvenamųjų namų bendrijų gyventojams reikėtų kreiptis į bendrijos pirmininką (valdytoją).

Už ką atsakinga UAB „Kaišiadorių šiluma“?

UAB „Kaišiadorių šiluma", kaip šilumos energijos tiekimo įmonė, atsako už nustatytų parametrų šilumos energijos ir karšto vandens tiekimą iki namo įvado.

UAB „Kaišiadorių šiluma“ centralizuotai tiekiamos šilumos energijos vartotojams termofikacinio vandens tiekimo temperatūrinius grafikus sudaro taip, kad būtų užtikrinama patalpų vidaus temperatūra +18oC. bei higienos normas atitinkanti karšto vandens temperatūra.

Namo įvade, esantis šilumos centras yra aptarnaujamas gyventojų pasirinkto šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo ir jo pareiga pateikti į butus higienos normų reikalavimus atitinkančią šilumą bei karštą vandenį. UAB „Kaišiadorių šiluma“ niekaip negali įtakoti radiatorių ar karšto vandens temperatūros Jūsų butuose. Turintiems nusiskundimų žema ar per aukšta temperatūra butuose ar netinkamos kokybės karštu vandeniu UAB „Kaišiadorių šiluma“ tiesiogiai padėti negali. Paprastai problemą išspręsti gali tik namo vidaus sistemas aptarnaujanti įmonė ar fizinis asmuo, užsiimantys šildymo bei karšto vandens tiekimo sistemų priežiūra bei turintys atitinkamus leidimus.

Kas lemia sąskaitos dydį ?

Didžiausią įtaką gaunamoms sąskaitoms už šildymą daro didėjanti dujų ir medienos kaina. Tačiau tai nėra vienintelis veiksnys, įtakojantis sąskaitų už šildymą dydį. Galimi atvejai, kai net sumažėjus perkamo kuro kainai, o tuo pačiu ir šilumos energijos kainai, sąskaita už praėjusį mėnesį suvartotą šilumos energiją vis tiek bus didesnė nei tuomet, kai šilumos kaina buvo didesnė. Ir tai visiškai nepriklausys nuo šilumos tiekėjo valios – tam įtaką daro kitas svarbus veiksnys – lauko oro temperatūra.

Kuo šaltesnė lauko oro temperatūra, tuo daugiau šilumos energijos reikia sunaudoti tam pačiam gyvenamųjų patalpų temperatūros lygiui pasiekti.

Vartotojai dažnai skundžiasi, kad esant vienodai šilumos kainai, vienodam gyvenamųjų patalpų plotui ir vienodai lauko oro temperatūrai, vienas vartotojas sumoka daugiau negu kitas. Šiuo atveju be šilumos kainos ir lauko oro temperatūros, suveikia dar vienas svarbus veiksnys – gyvenamųjų patalpų šilumos energijos izoliacija, arba sugebėjimas nešvaistyti šilumos. 

Šilumos suvartojimas labai priklauso nuo namo kvadratūros, skirtingo namo aukštingumo bei daugiabučio namo būklės, t.y. ar namas senos statybos, ar naujos, ar jis yra renovuotas.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos 2017 m. duomenimis, 2017 metais jiems parduota apie 73 proc. (5554 GWh) viso parduodamo šiluminės energijos kiekio. Iš 27775 centralizuotai aprūpinamų šiluma pastatų 18177 (apie 700 tūkst. butų) yra daugiabučiai namai. Apie 118 tūkst. butų yra labai prastos būklės namuose, kuriuose vidutiniškai per mėnesį sunaudojama 35 kWh/m2 . Dar apie 408 tūkst. būtų yra senuose, sovietinės statybos, neapšiltintuose daugiabučiuose, kur suvartojama apie 21 kWh/m2. Čia gyvena didžiausia dalis buitinių vartotojų (apie 59 proc.). Apie 47 tūkst. butų yra iš dalies modernizuotuose arba tvarkinguose namuose (suvartojama apie 15 kWh/m2 ). 128 tūkstančiai butų yra pilnai atnaujintuose daugiabučiuose bei naujos statybos namuose, kuriuose šildymui pakanka 9 kWh/m2Visgi ne tik namo renovacija yra vartotojų turima galimybė sumažinti neefektyvų šilumos vartojimą. Tvarkingi buto langai, apšiltintos sienos, baldais ir užuolaidomis neuždengti šildymo įrenginiai, laiptinių durų uždarymas bei kitos priemonės taip pat leidžia sumažinti neefektyviai naudojamą šilumos kiekį, o tuo pačiu ir sąskaitas už šilumos energiją.

Sąskaitos už šilumą kokybiškuose ir gerai prižiūrimuose namuose, lyginant su prastos būklės aplaidžiai administruojamais daugiabučiais, skiriasi iki 8-10 kartų. 2017 m. 60 kv. metrų ploto buto savininkas šildymui tipiniuose senos statybos neapšiltintuose daugiabučiuose, kuriuose gyvena dauguma gyventojų, vidutiniškai išleido apie 66 Eur per mėnesį., o 2017 – atitinkamai 72 eurus.

Didelę įtaką šilumos suvartojimui turi daugiabučių bei jų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų būklė, jų priežiūra ir eksploatavimas. Už tai atsakingi daugiabučių administratoriai ir šildymo bei karšto vandens sistemų prižiūrėtojai.

Kas yra dienolaipsniai ?

Dažniausiai skirtingais metais tą patį mėnesį name, dėl skirtingų klimatinių sąlygų, suvartojamas skirtingas šilumos kiekis.

Dėl šios priežasties, norint išsiaiškinti reikalingos šilumos vienu ar kitu laikotarpiu kiekius, naudojami dienolaipsniai - jais nustatomas santykinis šilumos poreikis pasirinkto laikotarpio metu. Dienolaipsniai paskaičiuojami laikotarpio trukmę, matuojamą paromis, dauginant iš vidutinių patalpos ir lauko oro temperatūrų skirtumo.

Pavyzdžiui, norime sužinoti kiek dienolaipsnių turėjo 2018 ir 2017 metų sausio mėnesiai. Iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos teikiamų vidutinių mėnesio temperatųrų  žinome, kad vidutinė 2017 metų sauso mėnesio temperatūra buvo -3,7°C; o 2018 metų sausio mėn. -1,6°C. Minimali higiennos normose nustatyta patalpų temperatūra  +18°C.Apskaičiuojami dienoilaipsniai:

1) 2017 m. sausio mėn. ((18°C – (-3,7°C))*31 para = 672,7 dienolaipsnių;

2) 2018 m. sausio mėn. ((18°C – (-1,6°C)*31 para = 607,6 dienolaipsnių.

Iš dienolaipsnių santykio (672,7:607,6 = 1,11) galime daryti išvadą, kad 2017 m. sausio mėnesį toms pačioms patalpoms šildyti reikėjo apytikriai 1,11 karto daugiau šilumos, lyginant su 2018 m. sausio mėnesiu.

Kur kreiptis norint išsiaiškinti dėl mokėjimų už šildymą ir karštą vandenį ?
Vartotojams kviečiame atvykti į UAB „Kaišiadorių šiluma“, J. Basanavičiaus g. 42, Kaišiadorys  arba skambinti  Šilumos apskaitos tarnybą tel. 8 346 54 098.
Ką daryti, jei sugedo karšto vandens ar šilumos skaitiklis, jei reikia atplombuoti ar užplombuoti vandens skaitiklį ?

Įtarus karšto vandens arba šilumos apskaitos prietaiso gedimą ar jeigu reikia atplombuoti, ar užplombuoti bute įrengtą karšto vandens ar buitinį šilumos skaitiklį, reikia kreiptis į UAB ,,Kaišiadorių šiluma“ Šilumos apskaitos tarnybą  tel. 8 346 54 098. 

 Draudžiama savavališkai nuplėšti karšto vandens skaitiklių gamyklines ir UAB ,,Kaišiadorių šiluma‘‘ plombas!

 UAB ,,Kaišiadorių šiluma‘‘ darbuotojams radus nuimtą arba pažeistą karšto vandens skaitiklio plombą, radus mechaniškai pažeistą skaitiklį ir kitus pažeidimų atvejus, reglamentuotus norminiuose dokumentuose, mokestis už karštą vandenį perskaičiuojamas pagal Vandens vartojimo normose RSN 26-90, patvirtintose  Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento 1991 m. birželio 24 d. įsakymu Nr. 79/76 nustatytas karšto vandens naudojimo normas ( 0,092 m3/dieną vienam bute registruotam asmeniui) už laikotarpį, kuris nustatomas pagal paskutinio UAB „Kaišiadorių šiluma“ darbuotojo patikrinimo datą , bet , vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso nuostatomis, ne daugiau kaip už trejus metus.

Kaip būtų skaičiuojamas karšto vandens suvartojimas, pasibaigus skaitiklio metrologinės patikros laikui ?

Vadovaujantis Teisinio metrologinio reglamentavimo sritims priskirtų matavimo priemonių grupių ir laiko intervalų tarp periodinių matavimo priemonių patikrų sąrašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. 4-523  daugumos* karšto vandens skaitiklių metrologinės patikros galiojimo laikas yra šeši metaiPraėjus šešiems metams, nuo skaitiklio įrengimo arba pakeitimo UAB „Kaišiadorių šiluma“ darbuotojai jį keičia kitu metrologiškai patikrintu skaitikliu. (Vartotojas, kartu su mokėjimo pranešimu informuojamas, apie būtinybę pakeisti skaitiklį ir yra prašomas suderinti jam patogų keitimo laiką). Skaitiklio duomenys iš keitimo akto yra perkeliami į UAB „kaišiadorių šiluma“ šilumos apskaitos sitemą. Toliau vandens suvartojimas nustatomas pagal pakeisto skaitiklio rodmenis.

 Nepakeitus skaitiklio dėl karšto vandens vartotojo kaltės (nelaiko ventilis, nėra priėjimo prie jo, neįsileidžia į butą ar kitos priežasties) karšto vandens suvartojimas skaičiuojamas pagal nustatytas normas ( 0,092 m3/dieną)  vienam bute registruotam asmeniui). Suvartojimas pagal normas skaičiuojamas iki negaliojantis skaitiklis bus pakeistas galiojančiu.

Vartotojui atsisakius įsileisti UAB „kaišiadorių šiluma“ darbuotojus pakeisti metrologiškai nepatikrinto apskaitos prietaiso, arba patikrinti skaitiklio rodmenis bei jo naudojimą, taikomas 10,58 m3/butui per mėnesį normatyvas.

Dėl karšto vandens skaitiklio pakeitimo klausimų prašome skambinti tel. 8 346 54 098, arba atvykti į UAB „Kaišiadorių šiluma“ J. Basanavičiaus g. 42, Kaišiadorys

*Karšto vandens skaitikliams, pakeistiems nuo 2017 m. spalio iki 2018 m. gegužės mėnesio, galioja 4 metų metrologinės patikros laikotarpis.

Ar privalome įsileisti į butą tiekėjo atstovą dėl karšto vandens skaitiklių darbo bei rodmenų patikrinimo ?

Taip. Tiekėjo atstovas, pateikęs darbuotojo pažymėjimą, nuo 8:00 iki 20:00 valandos turi teisę netrukdomai apžiūrėti karšto vandens apskaitos prietaisus, sutikrinti skaitiklio rodmenis, atlikti karšto vandens apskaitos prietaisų priežiūros ir remonto darbus.

Butų savininkams, atsisakiusiems įsileisti tiekėjų įgaliotus atstovus, pagal jų pateiktą raštišką prašymą į savininkams priklausančias patalpas, karšto vandens suvartojimas skaičiuojamas pagal karšto vandens normatyvus, patvirtintus Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. O3-26 , nustatytus gyventojams atsisakiusiems įsileisti šilumos ar karšto vandens tiekėjo atstovą.

Kodėl būtina deklaruoti karšto vandens skaitiklių rodmenis kiekvieną mėnesį ?

Vartotojus informuojame, kad kuo tiksliau bus kiekviename bute deklaruojami sunaudoto karšto vandens kiekiai (karšto vandens skaitiklių rodmenys), tuo tiksliau bus butų savininkams paskirstomi name sunaudotos šilumos kiekiai. 

Primename, kad karšto vandens skaitiklių rodmenis privalote deklaruoti kiekvieną mėnesį iki mėnesio pabaigos:

  • apmokant sąskaitas būtina užrašyti karšto vandens skaitiklių rodmenis „iki“ ir „skirtumas“. Jei karštas vanduo nebuvo vartotas, vis tiek reikia deklaruoti (užrašyti) karšto vandens skaitiklių rodmenis, nors jie ir nesikeitė , „iki“ ir „skirtumas“ 0, pvz. nuo 10,0 m³; iki 10,0 m³ skirtumas 0,0 m³;
  • galima deklaruoti sunaudotą vandens kiekį vieno skaičiaus po kablelio tikslumu, pvz.: nuo 10,0 m³; iki 15,4 m³ skirtumas 5,4 m³;

Gyventojai karšto vandens skaitiklio rodmenis, išimtinais atvejais, praneša paskambinus į UAB „Kaišiadorių šiluma“ tel. 8 346 54 098. 

Įmonės, įstaigos, esančios daugiabučiuose namuose, skaitiklių rodmenis gali  perduoti paskambinus  į

 UAB „Kaišiadorių šiluma“ tel. 8 346 54 098, arba el. p. apskaita@kaisiluma.lt

Gyventojams planuojantiems išvykti, arba ilgą laiką nevartoti karšto vandens, būtina atvykti į UAB „Kaišiadorių šiluma“, parašyti prašymą, dėl vandens nevartojimo.

Ką daryti, jei negavau sąskaitos už UAB ,, Kaišiadorių šiluma“ paslaugas ?

Negavus arba pametus sąskaitą vartotojams reikia atvykti į UAB „Kaišiadorių šiluma“, J. Basanavičiaus g. 42, Kaišiadorys, skambinti tel. 8 346 54 098, arba parašyti prašymą atsiųsti sąskaitą  el. p. apskaita@kaisiluma.lt

Kaip elgtis pavėluotai apmokėjus sąskaitą ?

Jei sąskaitą apmokėjote pavėluotai, tai šis mokėjimas bus įvertintas kito mėnesio sąskaitoje. Mokant antrą kartą tą patį mėnesį, jau sumokėtą sumą atimkite. Karšto vandens skaitiklio rodmenis deklaruokite nuosekliai, t.y. nekartokite apmokėtoje sąskaitoje įrašytų rodmenų.

Kur kreiptis, norint pasikeisti šildymo elementus (radiatorius) ?

Reikia kreiptis į šildymo ir karšto vandens sistemas  projektuojančias įstaigas. Taip pat keitimą suderinti su namo šildymo sistemų administratoriumi.  

Ką daryti, jei teka žalios spalvos vanduo ?

UAB „Kaišiadorių šiluma“ nudažo cirkuliuojantį termofikacinį vandenį fluorasceinu, kuris yra žalios spalvos, kad nustatytų nesandarumus šilumos tinkluose ir karšto vandens tiekimo įrenginiuose. Fluorasceiną leidžia naudoti Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba.

Esant nesandariam karšto vandens šildytuvui, termofikacinis vanduo gali patekti ir į buitinius karšto vandens vartojimo prietaisus, geriamąjį vandenį. Fluorasceinu nudažytas vanduo yra nekenksmingas, tačiau jo gerti nerekomenduojama. Pastebėjus iš čiaupo tekantį žalios spalvos vandenį būtina informuoti šildymo ir karšto vandens sistemas prižiūrinčią įmonę arba UAB „Kaišiadorių šiluma“ tel. 8 346 54 098.

Pastebėjus lauke, gatvėje bėgantį žalios spalvos vandenį, prašome pranešti UAB „Kaišiadorių šiluma“

tel. 8 346 54 098.

Ką daryti, jeigu įsiskolinote ?

Pateiktą sąskaitą gyventojai turi apmokėti iki mėnesio pabaigos, o įmonės, įstaigos, komercinių patalpų savininkai iki mėnesio 15 d. Jeigu mokėsite sąskaitoje nurodytą sumą, niekada neturėsite skolų. 

Jei susidūrėte su finansiniais sunkumais ir negalite apmokėti pateiktos sąskaitos, nedelskite. Apsilankykite mūsų bendrovės Šilumos apskaitos tarnyboje  (J. Basanvičiaus g. 42, Kaišiadorys). Aptarsime iškilusias problemas ir pasiūlysime Jums priimtiną sprendimo būdą. Jūs suderinsite skolos apmokėjimo terminus ir galėsite skolą išmokėti dalimis. Susitarimo laikantis, išvengsite nemalonumų.

Primename, kad jeigu Jūsų skola didesnė už dviejų mėnesių priskaitymą mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) kompensacija už būsto šildymą ir karštą vandenį bendra tvarka neskaičiuojama. Tik sudarius skolos grąžinimo sutartį, galėsite kreiptis į Kaišiadorių rajono savivaldybę dėl kompensacijos už šildymą ir karštą vandenį skyrimo. Vykdant sutartį, kompensacija bus skaičiuojama.

Daugiabučių namų butų savininkai, išnuomoję savo butus,  turėtų periodiškai patikrinti, ar nuomininkai laiku sumoka už paslaugas, nes nereti atvejai, kai apie susidariusią skolą sužinoma tik tada, kai pateikiamas pareiškimas teismui.

Abejingumas skolai ir delsimas Jums suteiks rūpesčių ir papildomų išlaidų. Dėl Jūsų skolos išieškojimo bus pateiktas pareiškimas teismui. O tai papildomos išlaidos- delspinigiai, bylinėjimosi bei vykdymo administravimo, taip pat sugaištas laikas ir sugadinta nuotaika. Ar pasinaudosite mūsų siūloma galimybe geranoriškai ir taikiai išspęsti dalį problemų, priklauso tik nuo Jūsų. Mes pasirengę Jums padėti.

Kada pradedamas ir baigiamas šildymo sezonas ?

Šildymo sezono pradžią ir pabaigą, atsižvelgdama į faktines lauko oro temperatūras, nustato Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija. Šildymo sezoną galima pradėti, kai tris paras iš eilės vidutinė lauko oro temperatūra yra žemesnė už +10 °C, ir baigti, kai ši temperatūra tris paras iš eilės yra aukštesnė už +10 °C.

 

Savivaldybės institucijos patvirtintuose sąrašuose numatytų įstaigų pastatų (vaikų darželių, lopšelių, mokymosi įstaigų, ligoninių ir pan.) šildymo sezono pradžia ir pabaiga nustatoma savivaldybės institucijos sprendimu.

Šilumos vartotojai turi teisę patys nuspręsti dėl savo pastatų šildymo pradžios ir pabaigos, nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų higienos normų.

 

Jeigu šilumos vartotojai, išskyrus savivaldybės institucijos patvirtintuose sąrašuose numatytas įstaigas, nusprendė anksčiau pradėti arba vėliau baigti savo pastatų šildymą kitu laiku negu savivaldybės institucijos nustatyta šildymo sezono pradžia ar pabaiga, jie arba Valdytojas apie savo sprendimą praneša šilumos tiekėjui, o šis ne vėliau kaip per 2 darbo dienas duoda leidimą pastato savininkui arba šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojui sprendimą įgyvendinti arba, jeigu dėl objektyvių priežasčių nėra techninių galimybių, pateikia motyvuotą atsisakymą leisti pradėti (arba pratęsti) pastato šildymą. Valdytojas nustatyta tvarka organizuoja daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimų priėmimą dėl pastato šildymo kitu laiku, negu savivaldybės nustatyta šildymo sezono pradžia ar pabaiga.

Kur reikėtų kreiptis dėl kompensacijos už šildymą ir karštą vandenį ir kaip jos skaičiuojamos ?

Kompensacijos už šildymą ir karštą vandenį nepasiturintiems gyventojams teikiamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos  piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu ir Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. V17-16 „Dėl Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo Kaišiadorių rajono savivaldybėje tvarkos aprašo patvirtinimo“

 Šildymo sezono metu  – kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, kai naudingasis būsto plotas ne didesnis už nustatytus normatyvus, viršijanti 10 procentų skirtumo tarp bendrai gyvenančių asmenų pajamų ir valstybės remiamų pajamų bendrai gyvenantiems asmenims, dydžio. Kompensacijos už karšto vandens, kurio kiekis ir atskirų energijos ar kuro rūšių sąnaudos karštam vandeniui ne didesni įstatymo 12 straipsnyje nustatytus normatyvus, išlaidų dalis, viršijanti 5 procentus bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų.

Pateikiame trumpą  kompensacijų skaičiavimo paaiškinimą. 

1. Kompensacija skiriama mažas pajamas turintiems, gyvenamąją vietą būste deklaravusiems arba būstą nuomojantiems  bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui.

2. Pažyma apie šeimos pajamas, kompensacijai gauti, išrašoma 3 mėnesiams,  tačiau ne daugiau kaip už du praėjusius mėnesius iki kreipimosi mėnesio. Nedirbančių pensininkų ir nedirbančių invalidų šeimoms, kuriose nėra darbingų narių, pažyma kompensacijai gauti  gali būti išrašoma  visam šildymo sezonui, o ne šildymo sezono metu trims mėnesiams. 

3. Asmenų prašymai kompensuoti būsto šildymo išlaidas, išlaidas karštam vandeniui priimami Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriuje. Kartu su prašymu asmuo turi pateikti: 

3.1 suaugusių šeimos narių asmens dokumentus (pasus ar asmens tapatybės korteles, socialinio draudimo pažymėjimus ir jų kopijas, vaikų gimimo liudijimus ir jų kopijas); 

3.2 sąskaitą gautą iš UAB „Kaišiadorių šiluma“ už šilumos ir karšto vandens tiekimo paslaugą; 

3.3 pažymas apie pajamas iš darboviečių (visų, gaunančių pajamas, šeimos narių už 3 paskutinius mėnesius iki kreipimosi mėnesio pirmos dienos);

3.4 duomenis apie būstą, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą; 

3.5 Seniūnijos pažymą apie asmenis, deklaravusius būstą kaip gyvenamąją vietą; 

3.6 kitus dokumentus, reikalingus kompensacijoms skirti ir skaičiuoti, kurių pareikalauja Socialinės paramos skyrius. 

4. Socialinių išmokų specialistai nustato teisę į kompensacijas ir apskaičiuoja šeimos bendrąsias vidutines pajamas kompensacijoms gauti ir jas pateikia UAB ,,Kaišiadorių šiluma“. 

5. Netekus darbo arba pradėjus dirbti, išėjus į pensiją, pasikeitus pajamų dydžiui – pažymos apie pajamas kompensacijai gauti pristatomos iš naujo.

6. Šeima, kuri skolinga už buto šildymą ir karštą vandenį daugiau kaip už 2 mėnesius ir turi teisę gauti kompensaciją, privalo sudaryti skolos grąžinimo sutartį ( dėl kompensacijos) t. y.  padengti  skolą dalimis ir mokėti einamuosius  priskaitymus. Skolos grąžinimo sutartį gyventojai pasirašo  UAB ,,Kaišiadorių  šiluma“, J. Basanavičiaus g. 42, Kaišiadorys, Šilumos apskaitos tarnyboje. Kompensacija, jeigu  vykdomos skolos grąžinimo sutarties sąlygos, pradedamos skaičiuoti nuo to mėnesio, nuo kurio sudaroma skolos grąžinimo sutartis. Nevykdant skolos grąžinimo sutartie sąlygų kompensacijos skaičiavimas nutraukiamas.  Jų vykdymą kontroliuoja UAB ,,Kaišiadorių  šiluma“ darbuotojai.   

7. Kompensacijai skaičiuoti taikomi ploto normatyvai

7.1. Kompensacijai už buto šildymą normatyvinis kompensuojamas plotas: 50 kvadratinių metrų vienam gyvenančiam asmeniui; 38 kvadratiniai metrai pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui; 12 kvadratinių metrų antram bendrai gyvenančiam asmeniui; 10 kvadratinių metrų trečiam ir paskesniems bendrai gyvenantiems asmenims. Šie plotai nustatomi pagal kadastrinių matavimų duomenis.

7.2. Kompensacijai už karštą vandenį: 

7.2.1. Kompensuojama karšto vandens suvartojimo norma: 1,5 kubinio metro pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį; 1 kubinis metras antram bendrai gyvenančiam asmeniui per mėnesį; 0,5 kubinio metro trečiam ir paskesniems bendrai gyvenantiems asmenims per mėnesį.

7.2.2. Kompensuojamas normatyvinis šilumos kiekis karšto vandens cirkuliacijai palaikyti:

                - 160 kWh butui per mėnesį, kai karštas vanduo tiekiamas su cirkuliacija ir vonios šildytuvu;

                - 80 kWh butui per mėnesį, kai karštas vanduo tiekiamas su cirkuliacija be vonios šildytuvo;

                - 10 kWh butui per mėnesį, kai karštas vanduo tiekiamas su cirkuliacija namo rūsyje.

7.3. Kompensacijos už  buto šildymą ir karštą vandenį skaičiuojamos įvertinus faktinį (sąlyginis buto plotas vertinamas, kai daugiabučio namo gyventojai yra priėmę sprendimą šilumos energiją paskirstyti pagal šilumos paskirstymo metodą su sąlyginiu ploto paskirstymu, kai gyventojai yra savavališkai pakeitę projektinį šildymo prietaisų galingumą)  buto plotą,  karšto vandens suvartojimą bei šilumos kiekį karšto vandens cirkuliacijai palaikyti, neviršijant nustatytų normų.

7.4. Kompensuojami normatyviniai šilumos kiekiai nustatyti pilnam  mėnesiui ir perskaičiuojami, kai šilumos energija tiekiama ne visą mėnesį.  

8. Kompensacijų skaičiavimas: 

8.1.  Kompensacija buto šildymui:

 Pagal įstatymą kompensacija už buto šildymą skaičiuojama priklausomai nuo bute suvartoto šilumos kieko kilovatvalandėmis, tačiau, kad lengviau būtų suprasti pateikiame skaičiavimo pavyzdį tik pinigais.

8.1.1. M = [P-(n x102,00)]x0,10, kur 

M – minimali suma, kurią gyventojas gali mokėti pagal savo pajamas už normatyvinio buto ploto šildymą; 

P – šeimos vidutinės pajamos per mėnesį; 

n – registruotų (deklaravusių gyvenamąją vietą bute) gyventojų skaičius;

122,00 € – tai, valstybės remiamų, pajamų vienam asmeniui dydis, kuris nustatytas 2014 m. rugsėjo 10 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarimu Nr. 923 „Dėl valstybės remiamų pajamų dydžio patvirtinimo“.

10 %  – tai procentinė išraiška pinigų sumos, kurią šeima gali mokėti už buto šildymą pagal savo pajamas, atėmus Valstybės remiamas pajamas.

 Pirmas  pavyzdys :

bute gyvena 1 asmuo, pajamos 160,00 €, buto faktinis  plotas 60 m², 1 m2 šildymo kaina - 0,8* € už kvadratą: 

 M = (160,00 € – 122,00 € ) x 0,10 = 3,8 €, (pinigų suma, kurią gali mokėti pagal savo pajamas už normatyvinį plotą) 

K = 50 m² x0,80 €/m2 – 3,80 € = 36,20 € (paskaičiuota kompensacija), nekompensuojamas - 10 m² ploto šildymas (60 m² - 50 m²), už kurį priskaičiuota 10 m² x 0,80 €/m2 = 8,00 €. 

Viso vartotojui mokėti: 3,8 € + 8,00 €  =11,80 €. 

K – kompensacija 

 Antras pavyzdys:

kai bute gyvena ir registruota trijų asmenų šeima, buto plotas yra 60 m², 1 m2 kaina  šildymo kaina – 0,80* €:

pirmiausia apskaičiuojamos jų vidutinės pajamos per vieną mėnesį: 

500,0 € + 500,0 € + 300,0 € = 1000,00 € (visos šeimos pajamos per tris mėnesius) 

P = 1300,00 € : 3 (mėnesių skaičius) = 433,33 € (visų šeimos narių vidutinės pajamos per vieną mėnesį) 

M = [433,33 – (3 x 122,0)] x 0,1 = 6,73  €, (pinigų suma, kurią gali mokėti šeima pagal savo pajamas) 

K = (38 m² + 12 m² + 10 m²) x  0,80 € – 6,73 € = 41,27 € (paskaičiuota kompensacija).

Viso  vartotojui mokėti: 6,73 €. 

 8.2. Kompensacija už karštą vandenį:

8.2.1. S = (N x kvk) + kvc

K = S - (P x 0,05), kur 

S – paskaičiuota suma už normatyvinį karšto vandens kiekį ir normatyvinę karšto vandens cirkuliacijos šilumą  

N – karšto vandens suvartojimas, bet ne daugiau kaip karšto vandens suvartojimo norma 1,5 kubinio metro pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį; 1 kubinis metras antram bendrai gyvenančiam asmeniui per mėnesį; 0,5 kubinio metro trečiam ir paskesniems bendrai gyvenantiems asmenims per mėnesį

kvk - karšto  vandens kaina 

kvc – karšto vandens cirkuliacijos kaina, neviršijant normos

K – kompensacija 

P - šeimos vidutinės pajamos per mėnesį

5 % – tai procentinė išraiška pinigų sumos, kurią šeima, pagal savo pajamas, gali mokėti už karštą vandenį. 

Pirmas pavyzdys:

3 asmenų šeimos vidutinės pajamos per vieną mėnesį 150 €, per mėnesį suvartojo 2 mkaršto vandens, 1 m3  karšto vandens kaina 4,60  €/ m3 ** , karšto vandens cirkuliacija su vonios šildytuvu 7,44 €*** butui per mėnesį:      

S = (2  m3 x 4,60 €/ m3) + 7,44 € butui per mėnesį = 16,64 €. 

K = 16,64 € – (150 € x 0,05) = 9,14 € (paskaičiuota kompensacija). Vartotojas už normatyvinį karštą vandens kiekį ir normatyvinę karšto vandens cirkuliacinę šilumą gali mokėti 5 procentus mėnesio šeimos pajamų t. y. (150,00 € x 0,05) = 7,50 €.

Antras pavyzdys:

3 asmenų šeimos vidutinės pajamos per vieną mėnesį  150 €, per mėnesį suvartojo 5 m3 karšto vandens,  karštas vanduo tiekiamas su cirkuliacija ir vonios šildytuvu, kainos tos pačios, kaip ir pirmame pavyzdyje: 

S = (1,5 + 1,0 + 0,5) m3  x 4,60 €/ m3) + 7,44 € butui per mėnesį = 21,24 € 

K = 21,24 €-(150,00 €×0,05) = 13,74 € (paskaičiuota kompensacija), nekompensuojama  2 mkaršto vandens. 

Vartotojas už normatyvinį karštą vandens kiekį ir normatyvinę karšto vandens cirkuliacinę šilumą gali mokėti 5 procentus mėnesio šeimos pajamų (150,00 € x 0,05) = 7,50 €.

Viso suvartojo 5 m3 karšto vandens, iš kurių  kompensuojama 3 m3  ir   2 m3 - nekompensuojama (2 m3 x 4,60 €/ m3) = 9,2 €.  Iš  viso vartotojui mokėti: (7,50 € + 9,20 €) = 16,70 €. 

0,80* €/m²- tai kintamas dydis, kuris kinta kiekvieną mėnesį, priklausomai nuo sunaudoto šilumos kiekio name. Didžiausia kompensuojama riba nustatoma, vadovaujantis 2003 m. gruodžio 22 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr. 03–116 „Dėl atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvų būstui šildyti ir šaltam vandeniu pašildyti“. Didžiausia kompensuojama riba nustatoma kiekvieną mėnesį kiekvienam namui atskirai, priklausomai nuo oro temperatūros, buto aukščio, šilumos tiekimo trukmės (val.), buto ploto, namo aukštų skaičiaus ir namo pastatymo laikotarpio (iki 1992 m. ar vėliau).

4,60** €/ m3 - karšto vandens 1 m³  kaina, kintamas dydis ir priklauso nuo šilumos ir geriamojo vandens kainų. 

7,44 *** € butui per mėnesį  - mokestis už karšto vandens cirkuliaciją ir vonių šildytuvą, kintamas dydis, priklauso nuo sunaudotos šilumos kiekio name bei šilumos kainų, bet kompensuojamas tik už normatyvinį šilumos kiekį. 

Kaip paskirstoma daugiabučiame name suvartota šiluma ?

Kai pastate yra daugiau negu vienas šilumos ar karšto vandens vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis, nustatytas pagal atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis, paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau Komisija) rekomenduojamus ir su ja suderintus Šilumos paskirstymo metodus arba pagal gyvenamojo namo butų savininkų parengtą savo metodą, suderintą su Komisija, nustačius kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui

Šilumos paskirstymo metodą vieną visam pastatui Civilinio kodekso nustatyta tvarka (balsų dauguma) renkasi pastato butų ar kitų patalpų šilumos vartotojai ir apie priimtą sprendimą informuoja šilumos tiekėją.  

Pastato bendraturčiams nepriėmus sprendimo dėl šilumos paskirstymo metodo pasirinkimo, šilumos paskirstymo metodą, labiausiai atitinkantį pastato šildymo ir karšto vandens sistemos tipą bei šilumos pirkimo–pardavimo vietoje įrengtus atsiskaitomuosius šilumos apskaitos prietaisus, iš Komisijos patvirtintų šilumos paskirstymo metodų parenka šilumos tiekėjas.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sudarytų ir patvirtintų šilumos paskirstymo metodų naujos redakcijos galioja nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d.

Suvartotos šilumos paskirstymas ne šildymo sezono metu

Šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už suvartotą šilumą pagal kiekvieno daugiabučio namo  šilumos įvade įrengto atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso rodmenis. Visas šilumos apskaitos prietaisu  išmatuotas šilumos kiekis yra išdalijamas apmokėti vartotojams pagal pastatui taikomo šilumos paskirstymo metodo nuostatas. Vartotojai moka tik už šiuo prietaisu išmatuotą šilumos kiekį. 

Ne šildymo sezono metu daugiabučiuose namuose, namo šilumos apskaitos prietaisu išmatuotas šilumos kiekis paskirstomas karštam vandeniui ruošti ir cirkuliacijai. Daugumai daugiabučių namų Kaišiadorių rajono savivaldybėje  šilumos paskirstymui taikomas Komisijos  sudarytas ir patvirtintas naujos redakcijos Šilumos pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis  paskirstymo metodas Nr.4. 

Name suvartotas šilumos kiekis karštam vandeniui ruošti suskaičiuojamas pagal šilumos punkte prieš karšto vandens ruošimo įrenginius įrengto geriamojo vandens skaitiklio  rodmenis. Šį vandens kiekį padauginus iš Komisijos nustatytos šilumos normos vienam vandens kubiniam metrui pašildyti, gaunamas visas name tą mėnesį suvartotas šilumos kiekis karštam vandeniui paruošti. Iš viso name suvartoto  šilumos kiekio, nustatyto pagal šilumos punkte įrengto šilumos apskaitos prietaiso rodmenis,  atimama šiluma karštam vandeniui paruošti, o likusi šiluma priskiriama cirkuliacijai  ir dalinama iš butų skaičiaus.

Name suvartoto šilumos kiekio paskirstymo pavyzdys (  Šilumos pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis  paskirstymo metodą Nr. 4)

20 butų daugiabučio namo šilumos apskaitos prietaisu išmatuota, kad per mėnesį namo vartotojai suvartojo 5 000 kWh šilumos. Šilumos punkte, prieš karšto vandens ruošimo įrenginius įrengto geriamojo vandens skaitiklis parodė, kad visas namas sunaudojo 30 m³ vandens ir karštam vandeniui ruošti suvartojo 1530 kWh šilumos (30 m³ x 51 kWh/m3; čia – 51 kWh/m3 - Komisijos nustatyta šilumos norma vandens vienam kubiniam metrui pašildyti). Iš viso šilumos kiekio atėmus šilumos kiekį karštam vandeniui paruošti, gaunama šiluma karšto vandens cirkuliacijai („gyvatukams“), kuri paskirstoma proporcingai butų skaičiui (5 000 – 1 530 : 20 =173,5 kWh/butui). Už cirkuliacinę šilumą („gyvatuką“), kiekvienas daugiabutis namas kiekvieną mėnesį moka už skirtingą šilumos kiekį.

Suskaičiavus šilumos kiekį karštam vandeniui ruošti pagal šilumos punkte prieš karšto vandens ruošimo įrenginius įrengto geriamojo vandens skaitiklio duomenis, gaunama, kad namas karštam vandeniui ruošti suvartojo šilumos 1 530 kWh, tačiau 20-ies butų  namo gyventojai deklaravo tik 20 m³ karšto vandens kiekį, kuriam paruošti buvo paskaičiuota 1039,2 kWh šilumos (20 m3 x 51,96kWh/m3); 51,96 – kWh/m3 šilumos sąnaudos vienam vandens m³ pašildyti, nustatytos UAB „Kaišiadorių šiluma“ tiekiamo karšto vandens kainoje. Šilumos sąnaudos m³ pašildyti keičiasi po šilumos ir karšto vandens kainų dedamųjų nustatymo.

Vadovaujantis Komisijos naujai sudarytais ir patvirtintais šilumos paskirstymo metodais, susidaręs  šilumos kiekio skirtumas  karštam vandeniui paruošti yra šiluma su nepaskirstytu karštu vandeniu. Šis šilumos kiekio skirtumas (1 530 – 1039,2 = 490,8 kWh) padalijamas proporcingai  vartotojų butų (patalpų) plotui. Sąskaitose nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio atsirado papildoma atskira eilutė „Šiluma su nepaskirstytu karštu vandeniu“. Pakankamai dažnai bus atvejų, kai šioje eilutėje galutinė suma bus su minuso ženklu. Šiuo atveju galutinė vartotojo mokama suma sumažės. Taip gali įvykti dėl to, jeigu visi namo karšto vandens vartotojai bus deklaravę didesnį karšto vandens kiekį negu iš tikrųjų tą mėnesį namo karšto vandens ruošimo įrenginiais buvo paruoštas karšto vandens kiekis. 

Už  karštą vandenį vartotojai moka pagal karšto vandens skaitiklių rodmenis arba atskirais atvejais vandens kiekį, paskaičiuotą pagal normatyvus,  padauginus iš  UAB „Kaišiadorių šiluma“ nustatytos konkretaus mėnesio  karšto vandens kainos. 

Suvartotos šilumos paskirstymas šildymo sezono metu

Šildymo sezono metu daugiabučiuose namuose, namo šilumos apskaitos prietaisu išmatuotas šilumos kiekis paskirstomas karštam vandeniui ruošti, karšto vandens cirkuliacijai ir pastato šildymui. Kiekviename daugiabučiame name suvartotą šilumą matuoja namo šilumos punkte įrengtas šilumos apskaitos prietaisas. Namo butų ir kitų patalpų savininkams paskirstomas tik šiuo prietaisu išmatuotas šilumos kiekis. Iš namo šilumos apskaitos prietaisu išmatuoto šilumos kiekio, atimami šilumos kiekiai karštam vandeniui ruošti ir cirkuliacijai, o likusi dalis priskiriama šildymui bei paskirstoma proporcingai butų plotui.

Vadovaujantis nauja šilumos paskirstymo metodo Nr.4 redakcija, name suvartotas šilumos kiekis karšto vandens ruošimui suskaičiuojamas pagal šilumos punkte prieš karšto vandens ruošimo įrenginius įrengto geriamojo vandens skaitiklio  rodmenis. Šį  vandens kiekį, padauginus iš Komisijos nustatytos šilumos normos vandens vienam kubiniam metrui  pašildyti (51 kWh/m3), gaunamas  visas tą mėnesį name suvartotas šilumos kiekis karštam vandeniui ruošti, kaip ir ne šildymo sezono metu.

Šildymo sezono metu kiekvienam daugiabučiam namui šilumos kiekis karšto vandens cirkuliacijai („gyvatukui“) nustatomas suskaičiuojant ne mažiau trijų iš eilės ne šildymo sezono (pvz.: vasaros) mėnesių vidutinę šilumos galią cirkuliacijai (kW). Ši šilumos galia karšto vandens cirkuliacijai konkrečiam namui bus taikoma viso ateinančio šildymo sezono metu. Taigi, šildymo sezono  metu mokestis už cirkuliacinę šilumą („gyvatuką“) kiekvienam daugiabučiam namui bus skirtingas.

Name suvartoto šilumos kiekio paskirstymo pavyzdys (  Šilumos pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis  paskirstymo metodą Nr.4)

20 butų daugiabutis namas per mėnesį suvartojo 20 000 kWh šilumos, o šilumos punkte prieš karšto vandens ruošimo įrenginius įrengto geriamojo vandens skaitiklis  parodė, kad visas namas sunaudojo 30 m³ vandens ir  šiam vandens kiekiui pašildyti (karštam vandeniui ruošti) suvartojo 1 530 kWh šilumos (30 m³ x 51 kWh/m3; čia 51 kWh/m3 - Komisijos nustatyta šilumos norma  vandens vienam kubiniam metrui pašildyti). Namo cirkuliacinės sistemos šilumos galia, nustatyta pagal ne šildymo sezono trijų mėnesių vidurkį, sudarė 3 400 kW. Taigi, namo patalpų šildymui  šilumos kiekis  sudaro (20 000 kWh – 1 530 kWh – 3 400 kWh = 15 070 kWh), kuris paskirstomas proporcingai butų plotui. 

Suskaičiavus šilumos kiekį karštam vandeniui ruošti pagal šilumos punkte prieš karšto vandens ruošimo įrenginius įrengto geriamojo vandens skaitiklio  duomenis, gaunama, kad namas karštam vandeniui ruošti suvartojo šilumos 1530 kWh (30 m3 x 51 kWh/m3), tačiau 20-ies butų namo gyventojai deklaravo tik 20 m³ karšto vandens kiekį. Vadinasi, šiam karšto vandens kiekiui paruošti buvo paskaičiuota 1039,2 kWh  šilumos (20 m3 x 51,96 kWh/m³; čia 51,96 kWh/m3  - šilumos sąnaudos vandens m³ pašildyti, nustatytos UAB „Kaišiadorių šiluma“ tiekiamo karšto vandens kainoje. Šilumos sąnaudos m³ pašildyti keičiasi po šilumos ir karšto vandens kainų dedamųjų nustatymo.

Susidaręs  šilumos kiekio skirtumas karštam vandeniui paruošti pavadinta Šiluma su nepaskirstytu karštu vandeniu. Šis šilumos kiekio skirtumas (1 530 – 1 083,6 = 490,8 kWh) yra padalijamas proporcingai vartotojų butų (patalpų) plotui. Sąskaitose už šilumą ir karštą vandenį atsiranda atskira eilutė pavadinimu „Šiluma su nepaskirstytu karštu vandeniu“.

Viso namo karšto vandens cirkuliacinei šilumai („gyvatukams“) priskiriamas šilumos kiekis, įvertinus ne mažiau trijų ne šildymo sezono mėnesių namo cirkuliacinės sistemos šilumos galios vidurkį ir konkretaus mėnesio trukmę, sudaro 3 400 kWh arba 3 400 : 20 butų = 170 kWh/butui per mėn. 

Už  karštą vandenį vartotojai moka pagal karšto vandens skaitiklių rodmenis arba atskirais atvejais vandens kiekį, paskaičiuotą pagal normatyvus,  padauginus iš  UAB „Kaišiadorių šiluma“ nustatytos konkretaus mėnesio  karšto vandens kainos. 

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtinti naujos redakcijos rekomenduojami šilumos paskirstymo metodaus galite rasti čia.

Ar galima gauti sąskaitas elektroniniu paštu?

UAB ,,Kaišiadorių  šiluma“, vartotojai gali registruoti prašymus sąskaitų gavimui elektroniniu paštu. Norėdami sąskaitas (už šilumos ir karšto vandens tiekimo paslaugas) gauti elektroniniu paštu, pateikite prašymą  dėl sąskaitų gavimo elektroniniu paštu, nurodant namų adresą, vardą ir pavardę arba įmonės pavadinimą, mokėtojo kodą ir elektroninio pašto adresą, kuriuo siųsti sąskaitas.

Užpildytą ir pasirašytą prašymą perduokite mums vienu iš šių būdų:

- elektroniniu paštu gyventojams ar įmonėms - apskaita@kaisiluma.lt, centras@kaisiluma.lt (nuskenuotą pdf arba jpg formatu),

- registruotu laišku adresu: UAB ,,Kaišiadorių  šiluma“, J. Basanavičiaus g. 42, 56135 Kaišiadorys,

Arba atvykti  į UAB ,,Kaišiadorių  šiluma“, šilumos apskaitos tarnybą. Prašymą padėsime parašyti mes.

Iškilus neaiškumams arba negavus sąskaitos iki mėnesio 10 dienos prašome paskambinti tel. 8 346 54 098  arba atvykti į UAB ,,Kaišiadorių  šiluma“, šilumos apskaitos tarnybą.